ŽEMĖ: Geografija ir klimatas

ŽEMĖ: geografija ir klimatas

  •    
      Izraelis yra maždaug 470 km (290 mylių) ilgio ir apie 85 mylių (135 km)pločio plačiausiame taške. Šiaurėje šalis ribojasi su Libanu, šiaurės rytuose - su Sirija, rytuose – su Jordanu, pietvakariuose – su Egiptu, o vakaruose – su Viduržiemio jūra.
    ​​​​
  • icon_zoom.png
    THE LAND: Geography and Climate THE LAND: Geography and Climate
    Galilėjos kalvos (S. Lederhendlerion nuotrauka) 
     
    ​​











    Maža teritorija; Maži atstumai

    The total area of the State of Israel is 8,630 sq. miles (22,145 sq.km.), of which 8,367 sq. miles (21,671 sq. km.) is land area. Israel is some 470 km. (290 miles) in length and about 85 miles (135 km.) across at the widest point. The country is bordered by Lebanon to the north, Syria to the northeast, Jordan to the east, Egypt to the southwest and the Mediterranean Sea to the west.


    Mountains and plains, fertile land, and desert are often minutes apart. The width of the country, from the Mediterranean Sea in the west to the Dead Sea in the east, can be crossed by car in about 90 minutes; and the trip from Metulla, in the far North, to Eilat at the country's southern tip takes about nine hours.

     
  • Geografinės ypatybės

  •  

    Izraelį galima suskirstyti į keturis geografinius regionus: trys lygiagrečios juostos iš šiaurės į pietus ir milžiniška, beveik išdžiūvusi, zona pietinėje pusėje.



    Pakrantės lygumos tęsiais palei Viduržiemio jūrą ir sudaro smėlėtą kranto liniją, besiribojančią su derlinga dirbamąja žeme, kuri nuo jūros tęsiasi apie 25 mylias (40 km).


    Šiaurėje į smėlėtą papludimį kartais įsiterpia nelygus kreidingas dirvožemis ir smiltainio uolos. Pakrantės lygumoje gyvena daugiau negu pusė Izraelio gyventojų, čia įsikūrę stambūs urbanistiniai centrai, giliavandeniai uostai, didžioji dalis šalies industrijos bei žemės ūkio ir turizmo paslaugų.

     

    Kelios kalnų grandinės tęsiasi per visą šalį. Šiaurės rytuose – bazaltinis Golano aukštumų kraštovaizdis, suformuotas ugnikalnių išsiveržimų tolimoje praeityje, pasižymi iškilusiomis stačiomis uolomis, nuo kurių atsiveria vaizdas į Hula slėnį.Galilėjos kalvos, daugiausiai sudarytos iš minkštų klinčių ir dolomito, kalvų aukštis siekia nuo 1,600 iki 4,000 pėdų (nuo 500 iki 1,200 m) virš jūros lygio. Gana gausūs krituliai palaiko žalumą ištisus metus. Daug Galilėjos ir Golano gyventojų užsiima žemės ūkiu, turizmu ir lengva pramone.


    Jezrelio slėnis, skiriantis Galilėjos kalvas nuo Samarijos , yra derlingiausia Izraelio žemė, dirbama daugelio kooperacinių bendruomenių (kibucų ir mošavų).  Samarijos ir Judėjos (vakarinis krantas) kalvos vaizduoja akmenuotų viršūnių ir derlingų lygumų, išmargintų giraitėmis ir alyvmedžiais. Terasos šlaitus senovėje išgalvojo ūkininkai, bet dabar jie puikiai įsilieja į natūralų kražtovaizdį. Žmonės dažniausiai gyvena miesteliuose arba kaimuose.

    Negevas, užimantis daugiau kaip pusę Izralelio sausumos dalies, yra retai gyvenamas, žmonės čia užsiima žemės ūkiu ir pramone. Pietuose Negevas virsta beveik dykuma, kurioje yra smiltainio uolienų ir lygumų, konjonų ir sezoniškai išdžiūstančių upių vagų, kurias pripildo potvyniai, sukelti žiemos lietaus.


    Toliau keliaujant į pietus, regione daugėja nuogų uolėtų viršūnių, kraterių ir plynaukščių, klimatas tampa sausesnis, kalnai – aukštesni. Trys eroziniai krateriai, didžiausias yra maždaug 5 mylių (8 km) skersmens ir 21 mylių (35 km) gylio ir smarkiai įsirėžia žemės plutą bei atidengia įvairių spalvų ir tipų uolienas.

    Negevo viršūnėje, šalia Eilato prie Raudonosios jūros, aštrias smailiaviršūnes pilko ir raudono granito nuolas perskiria siauri tarpekliai ir statūs skardžiai su spalvotu smiltainiu sluoksniu, blizgančiu nuo saulės spindulių.


    Kinereto ežeras (Galilėjos jūra) yra tarp Galilėjos kalvų ir Golano aukštumų, 695 pėdų (212 m)aukštyje virš jūros lygio. Ežeras yra 8 km (5 mylių)pločio ir 21 km (13 mylių) ilgio. Tai yra ilgiausias Izraelio ežeras ir pagrindinis šalies vandens rezervuaras. Palei Kinereto ežero krantą yra svarbios istorinės ir religinės vietos, žemės ūkio bendrovės, žvejybos ir turizmo paslaugos.


    Jordano slėnis ir Arava, esantys šalies rytuose, priklauso Sirijos-Afrikos lūžiui, įskėlusiam žemės plutą prieš milijonus metų. Šiaurinė dalis yra ypač derlinga, o štai pietinė – pusiau išdžiūvusi. Šios vietos gyventojų pajamas sudaro žemės ūkis, žvejyba, lengvoji pramonė ir turimas.

    Jordano rupė, tekanti per lūžį iš šiaurės į pietus savo 186 mylių (300 km)vaga, nusileidžia 2,300 pėdų (700 m). Matinama Hermono kalno versmių, upė per derlingą Hula slėnis įteka į Kinereto ežerą ir toliau vinguriuoja per Jordano slėnį, paskui įteka Negyvąją jūrą. Lietinguoju žiemos sezonu upė dažniausiai būna gana siaura ir sekli.


    Arava, Izraelio savana, prasideda Negyvosios jūros pietuose ir tęsiasi iki Eilato Gult – Izraelio žiočių į Raudonąją jūrą. Pritaikius atitinkamus žemės dirbimo metodus, šios Izraelio dalis, kur metinis kritulių kiekis yra mažesnis negu vienas colis (25 mm), o vasarą temperatūra siekia net 104ºF (40º C), tapo tinkama sezininių vaisių ir daržovių, kurių daugelis eksportuojama, auginimui. Subtropikinis Eilato Gult pasižymi giliais ir švariais vandenimis, koraliniais rifais ir nuostabiu jūriniu peizažu, atsiveriančiu nuo pietinės Aravos viršūnės.


    Negyvoji jūra  - žemiausia žemės vieta, esanti maždaug 1,300 pėdų (400 m) žemiau jūros lygio – plyti Jordano lygumos pietuose. Jos vanduo yra sūriausias ir turi didžiausią pasaulyje tankį, praturtintas kalio karbonatu, magniu, bromu, valdomąja ir pramonine druska.


    Natūralas Negyvosios jūros sekimas pastaraisiais metais didėja dėl ypač didelio garavimo (per  metus 5 pėdos - 1.6 m) ir didelio masto Izraelio ir Jordanijos vadovaujamų projektų, skirtų šalių vandens atsargų poreikiui, dėl kurių net 75 procentais sumažinama atitekančio vandens srovė. Dėl šių priežasčių Negyvosios jūros sausumos plotas nuo 1960 m. padidėjo maždaug 35 pėdomis (10.6 m). Šiuo metu svarstomas projektas, pagal kurį Negyvoji jūra bus sujungta su Vidiržiemio jūra kanalo ir vamzdynų sistema, o tai padės atkurti natūralų Negyvosios jūros vandens lygį.​
     

  • Klimatas

  •  
    Izraelio klimatas svyruoja nuo vidutinio iki tropinio, kuomet nuolat šviečia saulė. Dominuoja du sezonai: lietinga žiema, trunkanti nuo lapkričio iki gegužės, ir sausa vasara, trunkanti likusius pusę metų. Ypač daug lyja centrinėje ir šiaurinėje šalies dalyse, truputį mažiau lyja šiaurinėje Negevoje, o pietinėse dalyse krituliai sutinkami išvis retai.

    Regiono klimatas gana žymiai keičiasi: pakrantėje drėgnos vasaros ir švelnio žiemos; kalnuose (taip pat ir Jeruzalėje) – sausos vasaros ir šaltos žiemos, Jordano lygumoje – karštos ir drėgnos vasaros bei gana švelnios žiemos, o Negevoje visus metus laikosi pusiau dykumos oro sąlygos. Oras svyruoja nuo retkarčiais žiemą pasitaikančio sniego iki aukštenėse vietose siaučiančių karštų ir sausų vėjų, sukeliančių staigius temperatūros pasikeitimus, ypač pavasarį ir rudenį.

     

    Temperatures (minimum-maximum)

    Safad Haifa Tiberias Tel-Aviv Jerusalem Be'ersheva Eilat
    January deg F 31-48 48-63 48-64 50-63 43-55 43-63 50-70
    deg C 4-9 9-17 9-18 10-17 6-12 6-17 10-21
    August deg F 66-84 75-88 73-101 75-86 66-84 68-93 79-104
    deg C 19-29 24-31 23-38 24-30 19-29 20-34 26-40
    Rainfall (average)

    Safad Haifa Tiberias Tel-Aviv Jerusalem Be'ersheva Eilat
    Number of Days 58 51 47 46 44 27 5
    Mean
    Annual
    Rainfall
    inches 28 21 16 21 22 8 1
    mm. 712 540 407 524 553 207 32​