Šį mėnesį minimas diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Izraelio valstybės užmezgimo 25-metis. Šalių tolimesniam bendradarbiavimui užtikrinti sausio 19 d. buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp „Verslios Lietuvos“ ir Lietuvos-Izraelio prekybos rūmų, šią savaitę šalyje vieši ir žinomiausias Izraelio maisto industrijos žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, knygų autorius ir pranešėjas įvairiomis temomis, entrepreneris, leidybos įmonės savininkas Gil Hovav. G.Hovav yra kilęs iš įtakingos ir žydų bendruomenėje labai gerbiamos litvakų giminės. Jo prosenelis Eliezer Ben-Yehuda yra senosios Hebrajų kalbos  atkūrėjas, senelis Itamar Ben-Avi laikomas moderniosios žydų žurnalistikos pradininku, o jo tėvai Moshe ir Drora Hovav yra vieni iš šiuolaikinio Izraelio radijo įkūrėjų.

„Kulinarijos sritis yra tiek pat svarbi kiek ekonomikos. Labai džiaugiamės, kad žymus Izraelio kulinarijos industrijos atstovas į Lietuvą atveža ir pristato autentiškus Izraelio skonius“ – sako Izraelio ambasadorius Lietuvai Amir Maimon.

Per viešnagę Lietuvoje svečias G.Hovav atskleidžia visas savo puses – dalinasi patirtimi su Lietuvos kulinarijos žurnalistais, Izraelio maisto sektoriaus tendencijas papasakojo verslininkams „Verslios Lietuvos“ Eksporto klube, skaitys pranešimą turizmo parodoje „Adventur 2017“, dalyvaus Izraelio ambasados renginiuose, susitiks su mūsų šalies gėjų bendruomene.

 „Verslios Lietuvos“ organizuotame „Eksporto klube“ susirinkusiems verslininkams svečias pasakojo apie Izraelio maisto sektoriaus tendencijas.

„Izraelio gyventojai yra ragavę viską, importuojame maistą iš įvairiausių pasaulio šalių! Tačiau tai tik parodo, kokie jie smalsūs ir kiek linkę išbandyti naujus skonius, todėl Lietuvos verslininkai čia turi puikias galimybes – savo gaminamais unikaliais produktais jie tikrai gali sudominti smalsų ir kokybės ieškantį pirkėją. Lietuva turi kulinarinių lobių!“ – renginyje teigė G.Hovav.

Izraelyje sparčiai auga veganų ir vegetarų bendruomenės, todėl sėkmės galėtų sulaukti jiems tinkamus produktus gaminantys verslininkai. Pasak G.Hovav, Izraelio gyventojai maistą dažniausiai perka prekybos centruose arba turguose, tačiau Lietuvos verslininkams jis siūlė dėmesį atkreipti ir į mažesnes delikatesų parduotuvėles – jose originalūs ir natūralūs lietuviški produktai tikrai galėtų atrasti savo pirkėją.

Lietuvos ambasadoriaus Izraelyje pareigas ėjęs Darius Degutis susirinkusiems į Eksporto klubą pridūrė, kad šioje šalyje vartotojai daugiau dėmesio skiria maisto kokybei, o ne pakuotei ir, pavyzdžiui, restoranuose klientai bus susitelkę į patiekalo skonį, bet ne į serviravimą ar interjerą, nors Lietuvoje šie išoriniai dalykai kartais būna svarbesni.

Į Izraelį eksportuojančios kepyklos „Danvita“ komercijos direktorius Saulius Urnieža dar paminėjo, kad lietuviams įprastos maisto pakuotės šioje rinkoje gali būti tiesiog per mažos. Mat Izraelyje šeimos didelės, jie maistą perka kone dvigubai didesniais kiekiais nei lietuvaičiai. Ši įmonė į Izraelį eksportuoti pradėjo 2016-ųjų rudenį, po to, kai pavasarį su dabartiniais verslo partneriais susipažino tarptautinėje parodoje Amsterdame. S.Urnieža pabrėžė, kad norint įsitvirtinti Izraelio rinkoje svarbu buvo gauti košerinio maisto sertifikatą.

Izraelis yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, eksporto apimtimis sparčiai auganti nuo 2014 metų.

„Užsienyje lietuviški maisto produktai yra vertinami dėl savo kokybės. Nuoseklus darbas su tikslinėmis eksporto rinkomis jau duoda rezultatų. Jau dvidešimt metų ten keliauja  lietuviškas sūris, populiarėja  ledai, grietinė, šokoladas, gėrimai, o pernai prasiplėtė duonos gaminių ir javainių eksportas. Vilčių teikia ir G.Hovav vizitas Vilniuje, nes Lietuvos maistininkai lankstūs, o gurmaniškų produktų poreikis Izraelyje auga, todėl svečio įžvalgos apie šią nišą gali labai pagelbėti mūsų verslininkams ir gastronominio turizmo atstovams. Būdų, kaip stiprinti ryšius ir viešinti lietuvišką produkciją užsienio rinkose ieškosime ir ateityje“, - sako „Verslios Lietuvos“ eksporto departamento direktorė Jurgita Butkevičienė.

Beveik 30 proc. Lietuvos eksporto į Izraelį sudaro žemės ūkio produkcija ir maisto produktai, vis daugiau Lietuvos maisto įmonių įgyja košerinio maisto sertifikatus siekdamos plėsti veiklos apimtis Izraelio rinkoje. Vienas paklausiausių produktų, kuris į Izraelį eksportuojamas jau apie 20 metų, yra lietuviškas sūris.  Apie 60 proc. eksporto - įvairūs ne maisto gaminiai, tarp kurių daugiausia yra farmacijos produktų ir baldų. Vis daugiau Lietuvos įmonių įvertina didžiulį Izraelio potencialą ir renkasi šią šalį kaip savo strateginę eksporto rinką, nors ji ir rizikingesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijos ar kaimyninės šalys.

Pernai pavasarį Lietuvoje lankėsi didžiausia iki tol maisto sektoriaus atstovų delegacija iš Izraelio - atvyko ir partnerių ieškojo apie 20 atstovų iš 13-os Izraelio įmonių. Labiausiai juos domino organiniai, ekologiški, vegetariniai, ilgo galiojimo ir jų šalies rinkai nauji produktai.  

2015 m. į Izraelį buvo eksportuota lietuviškos kilmės prekių už 29,3 mln. eurų arba 39 proc. daugiau nei 2014 m. Daugiausia vertės 2015 m. sugeneravo šios prekių grupės: farmaciniai produktai 6,7 mln. eurų (23 proc.), gyvi gyvūnai 3,8 mln. eurų (13 proc.), baldai, patalynės reikmenys, bei čiužiniai 3,2 mln. eurų (11 proc.), pienas ir pieno produktai 2,3 mln. eurų (8 proc.), bei įvairūs maisto produktai 2,2 mln. eurų (8 proc.). Per 2015 m. medienos ir medienos gaminių eksportas išaugo beveik trigubai iki 2 mln. eurų, itin suintensyvėjo gyvų gyvūnų, bei dirbinių iš geležies ir plieno eksportas.

2015 m. Į Izraelį eksportavome paslaugų už 6,45 mln. eurų, tai buvo 16 proc. daugiau nei 2014 m. Sparčiausiai per 2015 m. augo transporto paslaugų eksportas – 111 proc. arba 0,98 mln. iki 1,86 mln. eurų ir sudarė 29 proc. viso paslaugų eksporto į Izraelį. Kelionių paslaugų eksporto vertė 2015 m. išaugo 6 proc. iki 3,28 mln. eurų, tai sudarė 51 proc. viso paslaugų eksporto, kompiuterinės ir informatikos paslaugos augusios 0,13 mln. iki 0,57 mln. eurų sudarė 9 proc. viso paslaugų eksporto į Izraelį. Taip pat šiek tiek eksportavome apdirbamosios gamybos paslaugų už 0,14 mln. eurų, taip pat šiek tiek asmeninių, kultūros bei poilsio, finansinių, techninės priežiūros ir remonto bei kitų verslo paslaugų, tačiau jų bendra vertė siekė tik 0,6 mln. eurų.