(Iš UNESCO Tolerancijos principų deklaracijos)

Lapkričio 16 d., pasauliui minint Tarptautinę tolerancijos dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės surengė iškilmingą renginį Lietuvos Respublikos Seime, kurio metu buvo pagerbti asmenys už jų svarų indėlį ir nuopelnus vienijant daugiatautę Lietuvą ir kuriant nediskriminacinę aplinką.

Apdovanojimai ir padėkos raštai įteikti Lietuvos tautinių bendrijų atstovams, tautinių mažumų tematika besidomintiems akademinės bendruomenės atstovams, švietimo darbuotojams, žurnalistams, ypatingą dėmesį savo miesto ar rajono tautinėms bendruomenėms skyrusių savivaldybių atstovams, tarpkultūrinį dialogą plėtojantiems visuomenininkams ir diplomatams. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė, Tautinių bendrijų tarybos pirmininkė Gunta Rone, Lietuvos politikai ir tautinių bendrijų atstovai.

Aukščiausias Tautinių mažumų departamento apdovanojimas – Didysis Garbės Ženklas „Už nuopelnus“ – už aktyvią veiklą Lietuvoje skatinant pagarbą Holokausto aukoms ir domėjimąsi vietinės žydų bendruomenės bei Izraelio kultūra šiemet įteiktas Izraelio valstybės ambasadoriui Lietuvoje Amir Maimon.

Svaraus ambasadoriaus darbo dėka Lietuvos ir Izraelio santykiai gali būti laikomi geriausiais per visą diplomatinių santykių užmezgimo istoriją, o susidomėjimas žydų kultūra Lietuvos visuomenėje sparčiai didėja.

Didžiuoju Garbės ženklu apdovanojami fiziniai asmenys, Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos tautinių mažumų kultūrai ir jos išsaugojimui, už inovacijas, inspiruojančias visuomenę pozityviai veiklai tautinių mažumų srityje, už asmeninę atsakomybę kuriant nediskriminacinę aplinką; už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus, stiprinant tarpkultūrinį dialogą, puoselėjant kultūrinę įvairovę, santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes; už darios, pilietiškos ir atvirtos Lietuvos visuomenės stiprinimą.

Lietuvoje gyvena 154 tautybių atstovai, kurie sudaro apie 15 proc. visų Lietuvos gyventojų. Šalyje veikia platus ikimokyklinio, mokyklinio ir neformalaus ugdymo įstaigų tinklas tautinių mažumų kalbomis, tautinių mažumų atstovai gali gilinti kalbų žinias šalies aukštosiose mokyklose.

1923 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje be Vilniaus krašto gyveno beveik 154 tūkst. žydų. Daugiau nei pusė žydų koncentravosi didžiuosiuose miestuose: Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Ukmergėje. Neigiamą poveikį bendruomenės demografijai turėjo tarpukariu intensyviai vykusi emigracija į Palestiną, Pietų Afriką ar JAV. 1923 – 1939 m. iš Lietuvos išvyko apie 25 tūkst. žydų.  Dėl II Pasaulinio karo metais vykdyto žydų Holokausto Lietuva neteko daugiau nei 90 nuošimčių savosios žydų bendruomenės. Dabartinė Lietuvos žydų bendruomenė nėra gausi. 2000 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, žydams save priskyrė 4007 gyventojai, tik 1249 nurodė išpažįstantys judaizmą. Didžiausios žydų bendruomenės veikia Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. 2011 m. gyventojų surašymo duomenimis Lietuvoje gyveno 3050 žydai, jie sudarė 0,08 % visų šalies gyventojų.  

Žydų bendruomenė yra visuomeniškai aktyvi ir šiuo metu veikia daug nevyriausybinių organizacijų: Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Kauno žydų bendruomenė, Klaipėdos žydų bendruomenė, Švenčionių rajono žydų bendruomenė, Panevėžio miesto žydų bendruomenė, Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Janušo Korčako centras.